Visuomenė nuo kovo 10 d. jau galės susipažinti su „Rail Balticos“ geležinkelio ruožo Lenkijos ir Lietuvos siena–Jiesia (Kaunas) alternatyvomis. Vietovių, per kurias eis geležinkelis, bendruomenės, susijusios organizacijos ir visuomenė kviečiama aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese, viešo svarstymo metu argumentuotai išsakyti savo pastabas ir pasiūlymus.
„Rail Baltica“ – svarbiausias strateginis projektas geležinkelių srityje, leisiantis sujungti Lietuvą ir Baltijos šalis su Vakarų Europa. Moderni greitojo „Rail Balticos“ geležinkelio jungtis ypač reikšminga dabartinėje geopolitinėje aplinkoje, todėl siekiame, kad mūsų šalies gyventojai ir verslo atstovai galėtų kuo greičiau naudotis naujomis, aplinkai draugiškomis transporto bei logistikos galimybėmis“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Projekto rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – atrinko keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Jiesios (Kauno) ir Lietuvos bei Lenkijos sienos. Po viešųjų konsultacijų su visuomene šiemet bus pasirinkta viena optimali alternatyva.
Dar 2015 metais Lietuva įgyvendino pirmąjį projekto „Rail Baltica“ etapą – tuomet europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno. Tai tapo impulsu atsirasti naujiems „Rail Balticos“ geležinkelio parametrams. Užbaigus tolesnius projekto etapus, šiuo strategiškai Lietuvai, taip pat Latvijai ir Estijai, svarbiu geležinkelio ruožu keleiviniai traukiniai važiuos iki 250 km/val., o krovininiai traukiniai – iki 120 km/val. greičiu.
„Pirmojo projekto etapo metu nutiestas geležinkelis ir toliau bus eksploatuojamas. Šiuo metu kas savaitę reguliariai kursuoja du sąstatai tarp Kauno intermodalinio terminalo ir Vakarų Europos. Be to, dabar eksploatuojamas geležinkelis bus panaudojamas ir regioniniam keleivių susisiekimui“, – teigia „Rail Balticos“ projekto, už kurio vykdymą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“, koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.
Susipažinti su parengtu Inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (IIVP) koncepcijos dokumentu ir Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita galima informacinėje sistemoje TPDRIS (http://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, TPD Nr. S-NC-00-19-8), Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje (https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-lenkijos-ir-lietuvos-valstybiu-siena-jiesia-ruozo-modernizavimo-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas) bei SPAV dokumentų rengėjo interneto svetainėje (https://www.sweco.lt/pranesimai/svarbus-pranesimai/informuojame-apie-parengta-projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-lenkijos-ir-lietuvos-valstybiu-siena-jiesia-modernizavimo-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-v/). Su koncepciniais sprendiniais galima susipažinti ir Web GIS internetinėje erdvėje (https://arcg.is/1OevCL).
Iki viešo „Rail Balticos“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos siena–Jiesia susisiekimo komunikacijų IIVP ir SPAV pristatymo, kuris vyks balandžio 11 d. nuotoliniu būdu, visuomenė ir suinteresuotos organizacijos galės teikti argumentuotus pasiūlymus. Susisiekimo ministerija per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos išnagrinės visuomenės pateiktus pasiūlymus, motyvuotai paaiškins ir raštu atsakys pasiūlymus pateikusiems asmenims.
„Rail Baltica“ yra didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalyse, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sudarys 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.