Tarptautinis greitojo geležinkelio projektas „Rail Baltica“ ne tik pagerins Baltijos šalių gyventojų susisiekimą regione su centrine ir Vakarų Europa, taip pat gerins eismo saugą, mažinant nelaimingų atsitikimų pavojų.
LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovės „LTG Cargo“ skaičiavimu, vienas krovininis traukinys gali pervežti tiek krovinių, kiek perveža apie 50 sunkvežimių. Atitinkamai tiek sunkvežimių neliktų keliuose.
Europos Sąjungos (ES) lygmeniu numatyta iki 2030 m. 30 proc. ir iki 2050 m. daugiau nei 50 proc. krovinių, vežamų kelių transportu didesniu nei 300 km atstumu, perkelti į geležinkelius arba vidaus vandenų kelius.
Neturės sankirtų su kita infrastruktūra
Geležinkeliai laikomi ne tik viena tvariausių, bet ir viena saugiausių transporto rūšių. Tyrimai rodo, kad tiek keleiviniai, tiek krovininiai geležinkeliai pasižymi gerais saugos rodikliais dėl didelių investicijų į saugos priemones. Statistiškai kelionės geležinkeliu pagal saugumą nusileidžia tik oro transportui ir yra daug saugesnės nei kelionės automobiliu.
„Daugiausia geležinkelių saugos incidentų įvyksta pervažose arba dėl neleistino patekimo į geležinkelio liniją. „Rail Baltica“ projektuojama taip, kad neturės nė vieno susikirtimo su kita infrastruktūra. Skaičiuojama, kad pervažų nebuvimas, aukšti standartai, pažangios saugos – priešgaisrinės, vaizdo stebėjimo ir avarinio ryšio – sistemos per pirmuosius 30 eksploatacijos metų išgelbės daugiau kaip 400 žmonių gyvybių“, – teigė „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas, atkreipdamas dėmesį, kad „LTG Infra“ ištyrė Lietuvos geležinkelio tinklo viešo naudojimo pervažas ir ES fondų lėšomis atrinko modernizuoti 24 prioritetines pervažas, dar 13 pervažų modernizuojamos pačios bendrovės lėšomis.
Kaip rodo pernai atliktos „Boston Consulting Group“ analizės duomenys, iš bendros socialinės ir ekonominės „Rail Baltica“ naudos, nelaimingų atsitikimų sumažinimas sudarys 12,1 proc. Skaičiuojama tiek materialinė žala, tiek poveikis greitosios medicinos pagalbos tarnyboms, atkreipiamas dėmesys ir į psichologinę naudą visuomenei nesant avarijų ir žūčių.
Kroviniai – nuo kelių ant bėgių
Tikimasi, kad dėl mažesnio transporto priemonių skaičiaus keliuose „Rail Baltica“ gerokai sumažins eismo įvykių skaičių. Tvarus ir greitas transportas padidins jo patrauklumą ne tik keleiviams, bet ir verslui. Išaugus krovinių transporto srautui bėgiais, šis srautas pašalinamas nuo kelių.
„Vien pernai Lietuvos keliais riedėjo apie 120 mln. t krovinių, perkėlus bet dalį jų ant geležinkelių, keliuose juntamai sumažėtų krovininių automobilių transporto srautas. Tai ne tik padidintų kelių eismo saugumą, bet ir gerėtų bendra mūsų kelių būklė – sunkiasvoris transportas mažiau veiktų kelio dangą, tai reiškia ir retesnius remontus bei mažesnes investicijas kelių taisymui. Taigi geležinkeliai – ne tik tvarus ir efektyvus, bet ir saugus, o Baltijos valstybes sujungus „Rail Baltica“ geležinkeliu – dar ir greitas transporto sprendimas verslui“, – teigė „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė.
„LTG Cargo“ skaičiuoja, kad vienas krovininis traukinys pervežant krovinius gali pakeisti iki 50 sunkiasvorių vilkikų. ES siekiant krovinius, vežamus didesniu nei 300 km atstumu, perkelti nuo kelių į geležinkelius arba vidaus vandenų kelius, dalį šio srauto Baltijos šalyse galės aptarnauti „Rail Baltica“.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
