Rizikų valdymo vadovė Indrė Kuizinienė prie „Rail Baltica“ komandos prisijungė praėjusiais metais. I. Kuizinienė kasdien tiesiogiai bendrauja su projektuotojais, statybų rangovais, FIDIC inžinieriais, techninės priežiūros ir kokybės specialistais tam, kad užtikrintų visapusišką rangos sutarčių vykdymą ir įgyvendinimą.
Konsultavusi ne vieną kelių tiesimo bendrovę, Lietuvos ir užsienio rangos, projektavimo, melioracijos įmones, teikusi konsultacijas švietimo įstaigos padalinio, remiamo Europos Sąjungos, modernizavimui, Indrė įsigilino į ne vieną techninį ir darbo projektą bei vertino didelių verčių rangos sutarčių rizikas.
Teisininkė, bėgimo ir dviračių sporto entuziastė didelės apimties projektą palygino su maratono bėgimu – sėkmė pasiekiama ne sprintu, o protingai paskirsčius išteklius.
– Kokios yra didžiausios didelės apimties tarptautiniams projektams būdingos rizikos ir kaip rizikų valdymas prisideda prie sklandaus projekto įgyvendinimo?
– Didžiuosiuose projektuose dažniausiai pasitaikančios rizikos būna susijusios su projektų vėlavimu. Rizikų valdytojo užduotis – numatyti, suprasti galimo vėlavimo priežastis ir rasti sprendimus. Tai gali būti ir žmogiškųjų išteklių trūkumas, ir tikslus viešųjų pirkimų suplanavimas, operatyvus atsakymų į tiekėjų, suinteresuotų šalių klausimų, pateikimas. Informacija turi būti tiksli, aiški ir be dviprasmybių, kurios vėliau sukeltų kitų rizikų.
Kalbant apie projektų įgyvendinimo terminus, praktika rodo, kad juos reikia ne tik nusistatyti objektyviai, bet ir turėti rezervinio laiko dėl force majeure. Pavyzdžiui, prasidėjęs karas Ukrainoje turėjo įtakos visai medžiagų ir paslaugų tiekimo grandinei.
Įgyvendinant tokios apimties projektą kaip „Rail Baltica“, jį reikia suskaidyti į nedideles dalis, tačiau kartu suvokti, kad kiekvienos dalies vykdymas priklauso nuo ankstesnės įgyvendinimo. Dėl to tarpusavio komunikacija visoje grandinėje būtina.
– Kovą esi pakviesta savo karjerą ir darbą „Rail Baltica“ projekte pristatyti studentams. Kaip jiems apibūdinsi savo kasdienę veiklą?
– Mano karjera prasidėjo nuo teisės srities. Daug dirbau su viešaisiais pirkimais, paskui perėjau prie rangos darbų viešųjų pirkimų dokumentų rengimo, atstovavau perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams, projektuotojams, dalyvavau nuo pirkimo inicijavimo iki jo įvykdymo, o esant reikalui – ir ginčų sprendime. Apsukau karjeros ratą 360 laipsnių kampu ir ši patirtis mane atvedė į rizikų valdymo poziciją „Rail Baltica“ projekte, kurį taip pat jį vykdo daugybė įvairių šalių. Jei reikėtų apibūdinti trumpai, mano darbo esmė – pasidaryti namų darbus ir numatyti du žingsnius į priekį.
– Augant „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje, plečiasi ir projekto komanda. Kokių profesijų atstovų dabar labiausiai reikia?
– Šiuo metu ieškome rizikų analitiko (-ės) ir sutarčių vadovo (-ės) – žmonių, kurie turi teisės, inžinerijos žinių, kuriems artima statyba, viešieji pirkimai. Nauji kolegos turi būti drąsūs ir nebijoti iššūkių, nes „Rail Baltica“ projekte reikia priimti daug netipinių sprendimų.
Tuo pačiu čia dirbdami tobulėjame kiekvieną dieną. Inžinierius papildys savo žinias FIDIC sutarčių veikimo žiniomis, teisininkas ar socialinių mokslų atstovas daug sužinos apie inžineriją, įskaitant geotechninę stebėseną ir tiltų konstrukciją, jau nekalbant apie geležinkelio statybą.
– Tavo hobis – bėgimas, važiavimas dviračiu ir aktyvus sportas. Kokių panašumų turi maratono bėgimas ir tarptautinio projekto įgyvendinimas?
– Tiek norėdamas įveikti maratono distanciją, tiek įgyventi didelės apimties projektą, turi turėti planą, laikytis jo ir disciplinos. Bėgimo planą sudaro resursų paskirstymas – yra dienos, kai ruošiesi, treniruojiesi, yra dienos, kai ilsiesi. Taip ir statybų projekte turi protingai startuoti ir naudoti resursus, o prireikus – sustoti, įvertinti esamą būklę, iššūkius, išorės faktorius ir toliau judėti pirmyn.
