Kadenciją baigiančios LTG grupės valdybos narys Romas Švedas
LTG grupės valdyba baigia ketverių metų kadenciją. Per pastaruosius ketverius metus įvyko daug geopolitinių sukrėtimų, kurie keitė transporto infrastruktūros sektorių. Tarptautinis „Rail Baltica“ projektas 2022 m. išgyveno krizę, nuo to laiko pavyko pasiekti jo proveržį. „Rail Baltica“ – strateginės reikšmės būtinybė, kurio svarba kaip niekad aktuali.
Pirmieji transporto koridoriaus Šiaurė–Pietūs poreikį pastebėjo švedai, 1992 m. pakvietę neseniai nepriklausomybę atgavusias Baltijos šalis į Baltijos jūros šalių atstovų susitikimą Karlskrune. Šio susitikimo galutinis rezultatas – Baltijos jūros regiono vystymo strategija 1994–2010 m. Tai buvo pirmasis politinis dokumentas, kuriame paminėtas „Rail Baltica“ koridoriaus poreikis.
Tuo metu projekto skeptikai svarstė – kas važiuos kito standarto vėže, jei visame regione turime išplėtotą plačiąją vėžę? Kas mus puls? – Juk su rusija galime susitarti.
Aleksandro Lukašenkos režimas Baltarusijoje uždarė Rytų kryptį ir dabar mūsų judėjimas ja – minimalus. Gyvenimas parodė, kad nacionalinis interesas turi būti absoliutus prioritetas. „Rail Baltica“, o taip pat – greitos, sklandžios karinio mobilumo infrastruktūros mums reikėjo dar vakar. Nebekyla abejonių, kad europinė vėžė turi būti integrali Lietuvos geležinkelių sistemos dalis, ir kad techniškai tai įmanoma įgyvendinti.
Mūsų infrastruktūra pastatyta sovietiniais laikais ir buvo skirta tarnauti Kremliaus interesams, sujungti Sovietų Sąjungą su Baltijos jūra. Ji ne tik mums nebepatogi, bet ir kelia realią grėsmę Lietuvai. Posovietinė infrastruktūra – tarsi „žali žmogeliukai“, tūnantys ir laukiantys Kremliaus signalo. Kai tas signalas bus pasiųstas, jie pradės veikti.
Svarba – didelė, įgyvendinimas – ypač sudėtingas. Kokie didžiausi tarptautiniai iššūkiai kyla įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą?
„Rail Baltica“ yra didžiausias projektas Baltijos šalių istorijoje – tiek savo teritorija, tiek biudžetu. Palyginimui, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija kainavo apie 1,6 mlrd. Eur ir užtruko beveik 20 metų – daugiausia laiko truko susitarti tarp trijų Baltijos šalių.
1435 vėžę stato keturios šalys (trys Baltijos ir Lenkija), stebėtoja – Suomija, didžiąja dalimi finansavimą skiria Europos Sąjunga. Sprendimų priėmime kiekviena Baltijos šalis turi veto teisę.
Antra, finansavimas: 2017 m. atliktoje kaštų-naudos analizėje projekto kaina įvertinta 5,8 mlrd. Eur. Jau tada ji atrodė neįprastai maža. Šios valdybos kadencijos metu inicijavome atnaujintą analizę, kurią atliko nepriklausoma, autoritetinga įmonė „Boston Consulting Group“. Jos skaičiavimu, tikroji projekto vertė, įvertinant reikalingus karinio mobilumo parametrus, – 23,8 mlrd. Eur. Kaip rodo studija, vidutinė „Rail Baltica“ kilometro kaina yra 28 mln. Eur/km, ir tai yra panašių europinių projektų vidurkis, taigi atitinka rinkos situaciją.
Terminai: įsipareigojimas iki 2030 m. pabaigos nutiesti „Rail Baltica“ geležinkelio liniją, kuri sujungs Baltijos šalis su Europos geležinkelių tinklu, įtvirtintas šių metų liepos Europos Komisijos patvirtintame sprendime. Iki projekto įgyvendinimo pasikeis nemažai politinių ciklų. Tai reiškia, kad kaskart skirsime laiko permąstyti priimtus sprendimus. Tokio lygio projekte, jau įgavusiame pagreitį, nebeturime laiko dvejoti. Sprendimų priėmimo greitis dabar mums yra brangiausias išteklius.
Technologiniai ir statybos iššūkiai – teritorijų planavimas, žemės išpirkimas visuomenės poreikiams, gyventojų poreikiai ir kiti jautrūs, Lietuvos piliečius paliečiantys klausimai. Infrastruktūrą statome nepriklausomoje Europos Sąjungoje, kurioje šie procesai yra demokratiški ir aiškiai reglamentuoti.
Galiausiai: propaganda. „Rail Baltica“ neatitinka rusijos interesų, todėl tenka susidurti ir kovoti su nedraugiškų šalių naratyvu.
Ko pasiekėme per ketverius valdybos darbo metus?
Žvelgiant atgal, 2022 m. viduryje patekome į krizę ir ji galėjo lemti, kad projektas būtų visiškai užstrigęs. Ši LTG grupės valdyba „paveldėjo“ europinės vėžės projektavimo problemą. Projektavimas – viso projekto pamatas, detaliai numato būsimus statybų darbus. Bendra trijų Baltijos šalių įmonė svyravo tarp vadybinių ir politinių įtampų.
Tuo metu Lietuva pirmininkavo bendros įmonės stebėtojų tarybai ir ėmėsi iniciatyvos: visos Baltijos šalys, kartu su Europos Komisija, bendrai sutarė, kad tam, jog būtų atnaujintas projekto tempas ir įgyvendinimo efektyvumas, reikalingi pokyčiai. Sukurtas naujas projekto valdymo modelis.
Taip pat paskirta nauja bendros įmonės vadovybė, kuri sėkmingai dirba iki šiol. Į „LTG Infra“ rankas perėmėme sutartis, kurias įgyvendiname Lietuvoje. Sustiprinome komunikaciją ir diplomatinius ryšius su suinteresuotosiomis šalimis. Inicijavome įsitraukimą skatinančią koncepciją: „Vienas projektas – viena komanda“.
Lietuvoje LTG grupė „Rail Baltica“ projektui suteikė strateginį statusą, sustiprino „LTG Link“ ir „LTG Cargo“ „Rail Baltica“ programas. Jos jau parengė verslo planus, kaip vystys veiklą būsima vėže.
Be to, šios LTG grupės valdybos kadencijos metu inicijavome dabar strateginę ir tarptautiniu lygiu pripažintą programą „FREE Rail“. Jos tikslas – ne tik fizinė, bet ir skaitmeninė Lietuvos bei Baltijos šalių integracija į Europos susisiekimo infrastruktūros žemėlapį.
Lietuva inicijuoja aktyvius veiksmus, siekdama ne tik spartinti europinės vėžės statybas nacionaliniu lygmeniu, bet ir palaikyti regiono partnerius, jau dabar užtikrinti sklandžias, saugias operacijas keleivių ir krovinių vežimui ateityje.
Kad ir koks kompleksiškas būtų „Rail Baltica“ projektas, šiandien jis – savo vėžėse. Per ketverius LTG grupės valdybos kadencijos metus peržiūrėtas projekto įgyvendinimo modelis, dalis funkcijų deleguota tiesiogiai „LTG Infra“.
LTG grupė sustiprino projekto svarbą, planavimą, statybą ir verslo modelius. Dabar žinome tikrąją projekto kainą, kuri atitinka ES vidurkį. Patvirtinome projekto prioritetus, kurių svarbiausias – iki 2030 m. užtikrinti judėjimą Šiaurė–Vakarai. Toliau statysime bėgius ir kryptingai judėsime į priekį Vakarų link.
Nors baigiame darbą LTG grupės valdyboje, ir toliau esu bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ stebėtojų tarybos nariu. Mano užduotis – užtikrinti tarptautinio projekto tęstinumą ir sėkmę tiek nacionaliniu, tiek regioniniu mastu.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
