Po karantino atnaujintas geležinkelio maršrutas Kaunas-Balstogė vilioja net penkiomis galimybėmis smagiai praleisti dieną o gal net visą savaitgalį tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Kazlų Rūda, Marijampolė, Suvalkai, Augustavas ir pati Balstogė – ten tikrai yra ką veikti.
Lietuvos gyventojai pamažu prisijaukina traukinius, kaip transporto priemonę skirtą laisvalaikio kelionėms. Bilietų maršrutu Vilnius-Klaipėda kai kada jau sunku gauti, keleivių stygiumi nesiskundžia labiausiai apkrautas maršrutas tarp Vilniaus ir Kauno.
Nuo 2016-ųjų pradėję kursuoti traukiniai iš Kauno į Balstogę buvo trumpam dėl karantino sustoję, tačiau jau atnaujino eismą ir kviečia smagių savaitgalinių kelionių.
Nedidelė ir jauki Kazlų Rūda
Beveik 6 tūkst. gyventojų turinti Kazlų Rūda, vienas jaunesnių Lietuvos miestų, plėstis pradėjo 1861-aisiais, kai prie geležinkelio Lentvaris-Virbalis, netoli Kazlų Rūdos kaimo, buvo pastatyta geležinkelio stotis.
Nepaisant „jaunumo“ ir dydžio – tai puiki vieta vienos dienos ekskursijai, į kurią itin patogu leistis traukiniu. Traukinys, stojantis Kazlų Rūdoje, iš Kauno kursuoja kone kas valandą, o kelionė trunka nepilnas 40 minučių, tad neprailgs net su mažais vaikais.
Nedidelį ir jaukų miestelio centrą apžiūrėsite gana greitai. Prieš leidžiantis į tolesnę pažintį su Kazlų Rūda čia galima užkąsti net trijose jaukiose kavinėse: „Sodžius“, „Paparčio pavėsyje“ bei „Gintolina“. Pastaroji turėtų labiau patikti keliautojams su vaikais, jei pasiseks gal net pateksite į čia periodiškai rengiamas šventes vaikams.
Kaip pasakojo Kazlų Rūdos savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vyr. specialistė Aistė Martinaitytė, vienas pagrindinių traukos centrų – pažintinis miško takas, pritaikytas tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams. Pirmiesiems skirtas 4 km takas, dviratininkams dedikuotas 6,5 km ilgio takas, bet ir jis lengvai įveikiamas ir pėsčiomis.
Visame take yra įrengti teminės sustojimo vietos su informaciniais stendais ir kita vaizdine medžiaga, tad juo keliaudami ne tik grožėsitės gamta bei skulptūromis, bet ir sužinosite apie Kazlų Rūdos apylinkių ir Lietuvos istoriją.
„Aktyvaus poilsio mėgėjams taip pat verta apsilankyti STIHL virvių parke, kur įrengtos net 6 įvairaus sudėtingumo trasos laipioti po medžius, tad čia ras ką veikti ir vaikai, ir suaugę. Šalia įrengti lauko staliukai, kur galima atsipūsti ir užkąsti įveikus trasą“, – pasakoja A. Martinaitytė.
Su vaikais atvykusiems keliautojams rekomenduojama apsilankyti Miško muziejuje, įrengtame prie Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos. Šiame muziejuje supažindinama su pačia urėdija ir jos istorija, urėdijos miškuose vyraujančiais miško tipais su jiems būdinga fauna ir flora, nemažą muziejaus dalį užima medžioklės skyrius, kuriame eksponuojama žvėrių šėryklų maketai, mažieji miškų plėšrūnai, žvėrių kaukolės, ragai, medžioklės amunicija, vandens ir pelkių, bei miškų paukščių iškamšos.
Marijampolė, įvertinta „National Geographic“ viršeliu
Marijampolė iš Kauno traukiniu pasiekiama vos per valandą. Jau pati Marijampolės geležinkelio stotis, dažnai vadinama gražiausia Lietuvoje, yra įspūdingas architektūros paminklas: raudonų plytų, netaisyklingos formos, su bokšteliais, netipinio projekto 1924-aisiais baigta statyti stotis labiau primena pilį, puikiai tinkančią Holyvood‘o filmams, nei geležinkelio stotį.
„Apžiūrėjus geležinkelio stoties pastatą, ekskursiją po miestą siūlyčiau pradėti nuo J. Basanavičiaus aikštės, kurios centre stovi vienintelis toks Lietuvoje paminklas „Tautai ir kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009-2009“, atspindintis lietuvių tautos laisvės siekius ir kovą dėl kalbos išlikimo. Jo aukštis beveik 20 metrų“, – pataria Marijampolės turizmo informacijos centro vadybininkė Rita Dragūnaitė.
Toliau nuo centrinės miesto aikštės keliaukite į Poezijos parką, kuriame galėsite rasti atokvėpį ant plastiškų formų suolų, pasigrožėti želdynais, kartu su atžalomis leisti laiką spalvingoje žaidimų aikštelėje, o gal net sudalyvauti amfiteatre vykstančiuose renginiuose. Parko prieigose esančioje požeminėje perėjoje pamatysite portretų galerija, dar kitaip vadinamą „Veidasiene“, kurioje rasite šimtus, o gal ir tūkstančius besišypsančių ar susimasčiusių įvairiaspalvių veidų.
Iš čia palei Šešupę rekomenduojama pasukti link senosios Marijampolės užtvankos, kurios siena papuošta visame pasaulyje garsaus menininko Ray Bartkus kūriniu „Tekantis gyvenimas“. Jo fotografija buvo papuošusi net žurnalo „National Geographic“ viršelį. Piešinys išskirtinis tuo, jog ant senosios užtvankos pastato jį matome aukštyn kojomis, o vandenyje atsispindi tikrasis jo vaizdas.
„Ant pastatų piešti meno kūriniai jus lydės visos viešnagės Marijampolėje metu. Mūsų mieste menininkai iš Londono ir Niujorko kartu su savanorių pagalba sukūrė net 22 išskirtinius piešinius miesto erdvėse, o miesto centrą papuošė šviesų instaliacija, kuri suteikia mūsų miestui jaukumo ir savitumo“, – pasakoja R. Dragūnaitė.
Pažindinantis su miestu R. Dragūnaitė taip pat siūlo aplankyti Vytauto Didžiojo parką su papildytos realybės paroda po atviru dangumi, sustoti prie Marijampolės pašto pastato, kuriame pradėtas leisti tarpukario žurnalas „Varpas“, neaplenkti Šv. Archangelo Mykolo bazilikos su vienuolyno kompleksu ir jame įkurtu muziejumi, o besidominčių istorija laukia prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus ir seniausias Suvalkijoje Kraštotyros muziejus.
„Žinoma, jei jau atvykote pas mus, būtinai apsilankykite garsiajame kačių kiemelyje, kur katės, pasakojama, pildo čia sugalvotus norus“, – pasakoja R. Dragūnaitė.
Aktyvaus poilsio mėgėjai Marijampolėje taip pat ras ką veikti. Netoliese nutiesti net du pažintiniai takai – Buktos ir Amalvos. Pastarasis yra trumpiausias pažintinis takas Lietuvoje, jo ilgis siekia vos 121 metrą, tačiau susitarus su gidu, kuris papasakotų apie tą, ką juo eidami matote, užtruksite ne ką trumpiau, nei įveikdami 1,3 ar 1,7 km Buktos pažintiniame take.
„Vasarą siūlome išbandyti savo jėgas vandenlenčių parke „Splash Miami“ arba vandens batutų parke „Zero Majami Park“, užsukti į kempingą, kuriame galima ne tik pernakvoti bet ir paplaukioti vandens dviračiais bei pasinaudoti kitomis paslaugomis. Ir, žinoma, visada galima suderinti viešnagę su mūsų miesto pasididžiavimu, futbolo klubo „Sūduva“ varžybomis“, – vilioja R. Dragūnaitė.
Pramogos ir gamta Suvalkuose
Kitas vertas dėmesio sustojimas važiuojant „Rail Baltica“ geležinkeliu bus jau Lenkijoje. Nors beveik pasienyje su Lietuva esantis Lenkijos miestas Suvalkai dažniausiai minimas kaip puiki vieta pigiau apsipirkti, iš tiesų jį verta aplankyti norint savaitgalį pakeisti aplinką ir pailsėti.
Traukiniu šį miestą galima pasiekti kiekvieną savaitgalį, kelionė truks apie 2,5 val. ir kainuos 8 eurus į vieną pusę.
70 tūkst. gyventojų turinčio miesto Senamiestį galima apžiūrėti per porą valandų. Palyginti nedidelis, gana jaukus, pagrindiniai istoriniai paminklai – bažnyčios ir pora tikrai vertų aplankyti parkų. Pirmasis būtų Konstitucijos parkas su rotondomis poilsiui, įvairiais smulkiosios architektūros elementais ir želdiniais bei prisišliejusiais dviem maldos namais, vienas jų – Šv. Aleksandro bažnyčia, rekomenduojama kaip lankytina vieta.
Kito parko turėtų nepraleisti keliautojai su vaikais. Tai lenkų poetės ir rašytojos Marijos Konopnickos parkas, kuri, bent jau sprendžiant pagal parko tematiką, labiausiai išgarsėjo knygomis vaikams apie nykštukus. Čia rasite jai skirtą skulptūrą su kalbančiu suoliuku, ant kurio prisėdę galite išgirsti jos kurtą pasaką. Netoliese „stebuklingas“ vamzdis, kurio pagalba gali susikalbėti du žmonės per kelias dešimtis metrų. M. Konopnickos nykštukų skulptūrėlės išdėliotos visame Senamiestyje, o šiame parke yra schema, kaip juos galima rasti.
Vasarą Suvalkuose rekomenduojama aplankyti Arkadijos lagūną, kur įrengti paplūdimiai, o žiemą pasimėgauti vandens pramogomis kviečia Suvalkų vandens parkas.
Jei esate pasivaikščiojimų gamtoje mėgėjas, neaplankyti Vygrių nacionalinio parko būtų tikra nuodėme. 30 kv.km ploto parke yra 42 ežerai ir 190 km pėsčiųjų ir dviračių trasų. Pradėti beveik bet kurią iš jų galima prie kelis kilometrus nuo Suvalkų centro įsikūrusio Vygrių miško muziejaus.
Atvykus trumpam rekomenduojama prasieiti vienu iš įrengtų 4 pažintinių takų – Miškas (Las), Sausasis (Suchary), Ropliai (Płazy), Ežerai (Jeziora) ir Giria (Puszcza). Takai patrauklūs ne tik vaizdingomis gamtos panoramomis, įdomia informacija apie gamtą ir vietovę, bet ir tuo, kad realiai kiekvienas gali pasirinkti tokio ilgio taką, kuris tinka asmeniškai jam.
Norintiems rimtesnių išbandymų – aibė pasirinkimų. Maršrutus galima pačiam susidėlioti iš atskirų takų tinklo atkarpų priklausomai nuo to, ką norite pamatyti ir kokio ilgio kelią norite įveikti. Nacionaliniame parke įrengta 15 stovyklaviečių, tad galite čia net atvykti su palapinėmis, tik detalesnės informacijos kur galima jas statyti ir kūrenti laužus reiktų pasiteirauti informacijos centre, kuris yra pačiuose Suvalkuose ir netoli Vygrių parko muziejaus.
Taip pat galima pasivaikščioti sužymėtais takais palei Suvalkus supančius ežerus. Jų pakrantės gana tankiai apgyvendintos, tačiau ežero panoramos tikrai nuostabios, kaip ir pakeliui galimi aplankyti istoriniai objektai. Vienas didingiausių – Vygrių kamaldulių vienuolynas, atrodantis lyg viduramžių gynybine siena apjuosta pilis.
Iki šiol veikiančio vienuolyno žemes iš Italijos atvykusiems kamaldulių vienuoliams 1667 m. padovanojo Jonas Kazimieras Vaza. Pažaislį primenančiame barokiniame vienuolyno ansamblyje savo apartamentus kadaise turėjo Jonas Paulius II, dabar čia įrengtas jo muziejus. Šiame vienuolyne kukliai įrengtuose kambariuose keliautojams galima pernakvoti, o vienuolyne veikiančiame nacionalinių patiekalų restorane – užkąsti.
Devynių ežerų apsuptas Augustavas
Augustavas – tai vienas populiariausių šios šalies kurortų, palei jį driekiasi Vyslą su Nemunu jungiantis kanalas, tad šiltuoju metų laiku čia siūloma aibė vandens pramogų. Tačiau romantiškiems pasivaikščiojimams šis miestas puikiai tinka ir kitais metų laikais.
„Rail Baltica“ traukinys iš Kauno į Augustavą ir atgal kursuoja kiekvieną savaitgalį. Norint trumpos viešnagės galima išvykti 10 val. ryto ir, pasižvalgius apie penkias valandas mieste ir jo apylinkėse grįžti atgal tą pačią dieną, o galima išvykti šeštadienį ir atgal į Lietuvą išvykti sekmadienio popietę – traukinys į Kauną išvyksta šiek tiek po 17 val. Lenkijos laiku. Bilietai suaugusiam žmogui į abi puses kainuos 16,8 euro.
1557 m. gegužės 17 d. Žygimantas Augustas – paskutinysis Jogailaičių dinastijos karalius – suteikė Augustavui Magdeburgo teises ir herbą. Intensyvi miesto plėtra vyko XIX a. dvidešimtaisiais ir trisdešimtaisiais metais prasidėjus Augustavo kanalo statybai. Kanalas turėjo tapti intensyviu vandens keliu, jungiančiu Vyslos ir Nemuno upes, tačiau neįgijo tokios ekonominės reikšmės, kokios siekta.
Po pirmojo pasaulinio karo Augustave įkurtos pirmosios poilsiavietės ir netrukus miestas tapo populiariausiu Lenkijos kurortiniu miestu.
Atvykus į Augustavo traukinių stotį patį miestą galite pasiekti su šalia paprastai laukiančiais taksi arba miesto autobusais. Patį 30 tūkst. gyventojų miestelį galima apžiūrėti ganėtinai greitai – jaukus nedidelis senamiestis su keliais istoriškai svarbiais paminklais, kurie beveik visi išsidėstę šalia centrinės Žygimanto Augusto aikštės ir parko. Čia, pavyzdžiui, galima rasti namą, kuriame 1812 metais buvo apsistojęs Napoleonas Bonapartas.
Vienas architektūriškai įspūdingiausių Augustavo pastatų – neoromaninio stiliaus Švč. Jėzaus Širdies mažesnioji bazilika, statyta 1905-1911 m, tai pat labai jaukiai atrodo palei ją einanti naujai sutvarkyta gatvė ir pastatai.
Pasistiprinus vienoje iš veikiančių kavinių galima pasivaikščioti bulvarais šalia ežero ir upės, aplankyti Augustavo kanalo šliuzą. Vasarą būtinai rekomenduotumėme prasiplaukti garlaiviu ar kitu laivu Augustavo kanalais ir ežerais. Šiose kelionėse galima ne tik išbandyti kaip veikia tarp skirtingų vandens telkinių pastatyti šliuzai, bet ir aplankyti vietinę įžymybę – nuogos Zosios skulptūrą, pastatytą ant ežero Rospuda pakrantėje stūksančio akmens ir kažkiek primenančio Kopenhagos undinėlę.
Augustavo apylinkės tikrai nenuvils ir pasivaikščiojimų gamtoje mėgėjų. Augustavas apsuptas įspūdinga Augustavo giria, kurioje įrengta net keliolika pasivaikščiojimo maršrutų nuo trumpų pažintinių vos 1 km ilgio takų iki rimtų iki 70 km siekiančių turistinių trasų.
Apsilankius mieste tik savaitgaliui rekomenduotume išbandyti vieną iš trijų (arba kelis) trumpų maršrutų. Didaktinis 1,8 km ilgio takas „Kozi rynek“ nutiestas spalvingais rezervato miškais, kuriuose 1863-64 metais buvo įsikūręs didžiausias sukilėlių būrys. Praeities įvykiams atminti pastatytas paminklas, šalia takų yra informacinės lentos apie sukilimą.
Jei nusprendėte pasilikti Augustave su nakvyne, vakarą galite praleisti šiame mieste veikiančiame vandens pramogų centre su keliais baseinais, pirtimis ir 96 metrų ilgio čiuožykla.
Balstogė išsiskiria įspūdingais parkais
Pasiekti Balstogę traukiniu truks apie 5 valandas, kiek ilgiau nei automobiliu, bet traukinio privalumas – nereikia vairuoti gana pavojingais keliais, galvoti kur pastatyti automobilį mieste, kelionės laiką galima skirti maloniam bendravimui, filmų žiūrėjimui ar knygos skaitymui.
Iš Balstogės traukinių stoties iki centrinės Turgaus aikštės, kurioje susikoncentravusios kavinės, vos 10-15 minučių kelio. Tačiau, jei nesate labai išalkęs ar ištroškęs, pakeliui verta užsukti į įspūdingą Šv. Roko bažnyčią, kurios baltas bokštas iškilęs daugiau kaip 80 metrų. Pati 1946 m. baigta statyti šventovė galbūt nėra tas architektūros šedevras, dėl kurio verta išsukti iš kelio, tačiau ją juosia pastatų kompleksas, ant kurių stogų įrengtas takas – bene vienintelė vieta kur galima pažvelgti į miestą iš aukščiau.
Pats senamiestis nedidelis, bet švarus ir labai jaukus, žavintis įvairiomis skulptūromis ir architektūros elementais. Tikėtina, kad anksčiau jis buvo didesnis ir žavesnis, bet II Pasaulinio karo metu buvo sugriauta 80 proc. miesto.
Susipažinti su centrine Balstogės gatve ir jame esančiais architektūros paminklais galima per pirmąjį pusdienį. Seniausias pastatas – kažkiek Vilniaus Šv. Onos bažnyčią primenanti tik daug didesnė ir mažiau papuošimų turinti 1626 m. pastatyta Marijos Dangun Žengimo arkikatedra bazilika.
Taip pat akį būtinai patrauks Turgaus aikštės puošmena – Balstogės Rotušė, pastatyta 18 a. viduryje. Dabar joje įkurtas Balstogės Palenkės muziejus bei dailės galerija. Šalia Rotušės įrengtame stende galima susipažinti su siūlomais miesto pažinimo maršrutais. Tai viena nedaugelio vietų, kur rasite informaciją apie lankytinas vietas ne tik lenkų, bet ir anglų kalbomis. Ir esperanto, nes Balstogė yra miestas, kur gimė ir gyveno šią kalbą sukūręs okulistas L. L. Zamenhofas. Su šia kalba susijusių lankytinų vietų mieste daug, čia rasite restoranų, kavinių ir viešbučių, kur galėsite susikalbėti esperanto.
Bene įspūdingiausias miesto pastatas – 1697 metais baigti statyti barokinio stiliaus Branickių rūmai, vietinių gidų vadinami „Šiaurės Versaliu“. Šiuo metu čia įsikūręs Medicinos universitetas, bet turistai net sekmadienį gali užeiti į vidų apžiūrėti dalį rūmų bei užkopti į antro aukšto balkoną pasigrožėti įspūdingu barokiniu rūmų parku.
Beje, parkai – Balstogės pasididžiavimas, jie ir miškai sudaro beveik 20 proc. miesto teritorijos ir tikrai bent kelis verta aplankyti. Be minėto Branickių rūmų parko sutemus būtinai nueikite į netoliese įkurtą kunigakščio Juzefo Poniatovskio parką, kur įrengti šviečiantys fontanai.
„Rail Baltica“ – nauji vartai į pasaulį
Beje, Balstogė gali būti tik pirmoji stotelė ilgesnėje pažintinėje kelionėje traukiniu. Iš šio miesto galima pasiekti Varšuvą, Ščeciną, Gdynę arba Elką. O iš Varšuvos traukiniais galima vykti į Berlyną, Vieną, Prahą ir kitus miestus.
Baigus įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ iš Kauno Balstogę bei Varšuvą bus galima daug greičiau.
Šiuo metu aktyviausi darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos baigus Kauno geležinkelio mazgas bus vienas moderniausių geležinkelio mazgų per kurį važiuos didžioji dalis visų „Rail Baltica“ linija traukinių. Čia susijungs krovinių ir keleivių keliai tarp Skandinavijos, Turkijos, Kinijos, Vakarų Europos krypčių.
„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni greitoji „Rail Baltica“ jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, o geležinkelio linija sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai.
„Rail Baltica“ Baltijos valstybėms ir visai ES svarbi ne tik kaip keleivių ir krovinių gabenimo magistralė, bet ir kaip NATO saugumo garantas, mat iškilus poreikiui šiuo keliu galima greitai pergabenti didelius kariuomenės junginius iš Vakarų Europos į Baltijos valstybes.