„Nepaisant nemažai projektų paralyžavusios pandemijos, „Rail Baltica“ geležinkelis Lietuvoje tiesiamas be jokių pertraukų. Šiemet fiksavome itin svarbų pasiekimą – Kauno intermodalinis terminalas sujungtas su europiniu geležinkelio tinklu. Todėl mums labai svarbu, kad nepaisant visą pasaulį ištikusios COVID-19 pandemijos ir krizės, ES toliau pagal numatytą grafiką skiria finansavimą projektui, kuris sustiprins ne tik Baltijos valstybių, bet visos ES transporto sektorių“, – sako laikinai susisiekimo ministro pareigas einantis Jaroslav Narkevič.
Lietuvoje statybos darbų numatoma atlikti už 22 mln. eurų (ES dalis – 18,7 mln. eurų), o studijų už 12,5 mln. eurų (ES dalis – 10,6 mln. eurų). „Pagal pasirašytas sutartis Lietuvoje iki 2023-ųjų pabaigos ketiname atlikti planavimo darbus regioninių keleivinių ir krovininių stočių ruože nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos valstybių sienos vystymui, atlikti parengiamojo etapo darbus žemės paėmimo visuomenės poreikiams ruožuose nuo Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos iki Kauno ir nuo Kauno iki Vilniaus, taip pat nutiesti 9 km geležinkelio kelio ruože nuo Kauno į šiaurę link Jonavos. Galime konstatuoti, kad atlikome daug parengiamųjų darbų ir artimiausiu metu galėtume įgyvendinti daug daugiau veiklų nei skirtas finansavimas“, – kalba „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Dvi naujos finansavimo sutartys ir jose numatytos veiklos papildo 2015-2018 m. pasirašytas 4 finansavimo sutartis, kurių visų 6-ių bendra Lietuvos teritorijoje įgyvendinamų veiklų vertė siekia kiek daugiau nei 400 mln. eurų, iš kurių ES dalis – 340 mln. eurų. Tęsiant „Rail Baltica“ projektą, Lietuvoje ateityje planuojama sudaryti naujų ES finansavimo sutarčių už daugiau nei 2 mlrd. eurų, kurių ES dalis galėtų siekti iki 1,8 mlrd. eurų.
Pagal dabar pasirašytas sutartis pirmąją įmoką Europos Komisija turėtų pervesti vėliausiai kitų metų pradžioje. Lietuvai planuojama pervesti „Rail Baltica“ finansavimo dalis sieks 1,7 mln. eurų.
Veiklos bus įgyvendintos bendradarbiaujant Susisiekimo ministerijai, Centrinei projektų valdymo agentūrai, AB „LTG Infra“ ir bendrai Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonei „RB Rail“ AS. Veiklų įgyvendinimo eigos stebėseną taip pat atliks Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga prie Europos Komisijos.
„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas yra integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą užbaigti planuojama iki 2026 m. pabaigos.