Ambicingi valstybės projektai kaip „Rail Baltica“ tiesiogiai priklauso nuo šalies inžinerinio potencialo. Tačiau tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje (ES) jaučiamas šios srities specialistų trūkumas, kuris jau kelia iššūkių tvariam ekonomikos augimui ir technologinei pažangai. Strateginiai megaprojektai, kurių vystymas trunka ne vienerius metus, reikalauja nuoseklaus investavimo į žmogiškuosius išteklius bei švietimo sistemą.
Inžinerijos specialistų stygius šiandien tampa vienu didžiausių iššūkių visoje Europoje. Remiantis ES „Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio“ (angl. Education and Training Monitor) duomenimis, bendrijoje jaučiamas ryškus STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) srities specialistų trūkumas.
Prognozės rodo, kad STEM specialistų paklausa iki 2035 m. sparčiai augs. Pagrindinė to priežastis – ne tik technologinė pažanga, bet ir būtinybė pakeisti senstančią darbo jėgą naujais specialistais. Deja, ES pastebimai atsilieka nuo kitų pirmaujančių pasaulio ekonomikų pagal STEM ir informacinių technologijų absolventų skaičių. Tai ypač skaudžiai juntama inžinerijos, statybos ir IT sektoriuose, kurie yra pagrindiniai skaitmenizacijos varikliai.
Augs darbo vietų paklausa
„Rail Baltica“ projektui reikalingas platus inžinierių spektras – nuo projektuotojų iki elektrifikacijos, eismo valdymo sistemų ekspertų ir aukšto lygio kompetencijų, būtinų integruojant Baltijos šalių infrastruktūrą į Europos transporto tinklą.
Europos statybų pramonės federacijos duomenimis, Europoje trūksta daugiau nei 2,7 mln. statybų specialistų arba apie 7–8 proc. visų sektoriaus darbo vietų. Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2027 m. statybų sektoriuje darbo vietų paklausa augs iki 6 proc., o tai dar labiau padidins darbo jėgos trūkumą.
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ bei Lietuvos statybininkų asociacijos (LSIS) duomenys rodo, kad specialistų trūkumas šiuose sektoriuose siekia apie 10–12 proc., o tai viršija bendrą ES vidurkį.
„Vykdoma europinės geležinkelių vėžės plėtra įgauna pagreitį, tačiau TEN-T transporto tinklų plėtra suplanuota periodiškai iki 2030, 2040 ir 2050 metų – tai reiškia, kad projektuotojų, inžinierių ir statybos vadovų reikės nuolat. „LTG Infra“ ėmėsi iniciatyvos – sukūrė „Inžinerijos klasę“, kurios metu mūsų darbuotojai vyksta į mokyklas, bendrauja su moksleiviais ir pristato tokį unikalų megaprojektą kaip „Rail Baltica“ kaip ateities karjeros galimybę“, – kalba „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
Jo teigimu, tokios socialinės veiklos prisideda prie būsimų specialistų ugdymo, stiprina Lietuvos inžinerinį potencialą ir kuria pagrindą didelių infrastruktūros projektų įgyvendinimui bei šalies konkurencingumui, kadangi ateityje „Rail Baltica“ projektavimo padalinys galės teikti paslaugas ir už Lietuvos ribų.
Pokyčių siekia specialus padalinys
Siekiant ugdyti ir centralizuoti kompetencijas LTG grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ pernai įsteigė specializuotą „Rail Baltica“ projektavimo padalinį. Šiuo metu padalinys projektuoja „Rail Baltica“ Kauno mazgo dalį ir kaupia greitųjų geležinkelių projektavimo patirtį, būtiną tolesnei europinės infrastruktūros plėtrai Lietuvoje.
Viena iš padalinio funkcijų – stiprinti jau esamas ir ugdyti trūkstamas kompetencijas. Viena iš priemonių – „Inžinerijos klasė“, skirta 9–12 klasių moksleiviams. Šiemet programa pristatyta keliems šimtams moksleivių mokyklose ir karjeros mugėse, balandį „Rail Baltica“ projektuotojai dalyvavo Lietuvos statybininkų asociacijos Inžinerijos savaitėje.
„Vertinant tai, kad moksleiviai vis rečiau renkasi studijuoti tiksliuosius mokslus, jau dabar siekiame užtikrinti reikalingas kompetencijas“, – sako „Rail Baltica“ projektavimo padalinio vadovas Mykolas Dumbrava.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad ankstyva, praktinė ir kūrybiška inžinerijos edukacija didina tikimybę, kad moksleiviai rinksis studijuoti šią kryptį. „Rail Baltica“ projektą įgyvendinantys darbuotojai siekia parodyti, kad inžinerija yra kompleksiška ir daugialypė profesija.
„Tai – viena moderniausių profesijų, kurioje taikomos naujausios technologijos ir aukšti tarptautiniai standartai, – kalba M. Dumbrava. – „Rail Baltica“ projektuojama taip, kad kiekvienas geležinkelio metras, objektas ar statinys turi skaitmeninį atitikmenį, vertinamas poveikis aplinkai, užtikrinamos prevencinės priemonės, kad geležinkelis kurtų kuo didesnę naudą visuomenei. Įgyvendinant projektus pasitelkiamos dronų, robotikos bei geotechninės stebėsenos technologijos, kurios taikomos ir vėliau prižiūrint sukurtą infrastruktūrą. Inžinerijos mokslas turi daug įvairių sričių, galinčių sudominti platų absolventų ratą.“
Keičia požiūrį į profesiją
„LTG Infra“ darbuotojai organizuoja „Inžinerijos klases“ ne tik specializuotose mokyklose ar didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Programos tikslas – didinti inžinerijos studijų populiarumą ir prestižą stebint tiek tiksliųjų mokslų, tiek bendras demografines tendencijas, kurios mažina galimų studentų skaičių.
„Jaučiame moksleivių susidomėjimą ir žinias apie „Rail Baltica“ projektą bei kodėl jis reikalingas. Užmezgame ryšį per asmeninę patirtį, nes visi esame perėję tą patį sudėtingą profesijos pasirinkimo kelią. O mūsų darbuotojus motyvuoja prasminga veikla su jaunąja karta“, – sako M. Dumbrava.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
