Iki šiol trijose Baltijos valstybėse ir Suomijoje geležinkelio tinklą sudaro platesnio standarto vėžė nei Europos Sąjungoje. Todėl mūsų regionas Europoje išlieka savotiška atskirta geležinkelio transporto infrastruktūrine sala.
Įgyvendinant strateginį projektą „Rail Baltica“ jame dalyvaujančios šalys siekia sukurti europinę geležinkelio infrastruktūrą ir logistinę grandinę, orientuotą į kokybiškas keleivių susisiekimo bei krovinių vežimo paslaugas tarp Baltijos valstybių ir Europos.
Nuo idėjos iki darbų
Pirmąkart tarptautinio projekto „Rail Baltica“ idėja buvo pristatyta 1994 metais bendrajame ES politiniame dokumente „Baltijos jūros šalių vizija ir strategija iki 2010 metų“. 2004 m. Europos Parlamento sprendimu „Rail Baltica“ buvo pripažintas ES transeuropinio transporto tinklo TEN-T prioritetiniu projektu Nr. 27. 2010 m. Lietuva pripažino projektą „Rail Baltica“ valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o 2011 m. projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos projekto statusas. 2014 m. „Rail Baltica“ tapo sudėtine tarptautinio geležinkelių transporto koridoriaus „North Sea – Baltic“ dalimi.
Lietuvos teritorijoje greitasis geležinkelis „Rail Baltica“ pradėtas tiesti 2013 m. tarpvalstybinėje atkarpoje nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos per Marijampolę iki Kauno. Šios atkarpos statybos darbai baigti 2015 metais.
„Rail Baltica“ geležinkelio tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijampolės buvo finansuotas ES TEN-T programos ir Lietuvos valstybės bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšomis. Rangos darbai likusiuose ruožuose nuo Marijampolės iki Kauno finansuoti Sanglaudos fondo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšomis.
Jungtis tarp Baltijos valstybių ir Europos
Projekto „Rail Baltica“ svarbiausias tikslas – sujungti vieninga standartine geležinkelio linija Suomiją ir Estiją (traukiniai perkeliami keltais), Latviją, Lietuvą bei Lenkiją su kitomis ES valstybėmis.
Bendrasis „Rail Baltica“ trasos ilgis nuo Talino iki Varšuvos sudaro apie 1065 km.
Įgyvendinus projektą, „Rail Baltica“ įsilies į tarptautinį geležinkelių transporto tinklo koridorių „North Sea-Baltic“, kuris drieksis 3200 km, sujungdamas į vieningą infrastruktūrą Šiaurės ir Vakarų Europos valstybes.
Suartinti Europą
Beveik visose ES šalyse (išskyrus Lietuvą, Latviją, Estiją, Airiją, Suomiją, Portugaliją ir Ispaniją) geležinkelio tinklą sudaro standartinė geležinkelio vėžė, kurios plotis 1435 mm.
Baltijos šalyse geležinkelio tinklą sudaro platesnė – 1520 mm pločio – standarto vėžė, kuri neleidžia Estijai, Latvijai ir Lietuvai susisiekti geležinkeliais su Europa.
Britai standartizavo 1435 mm geležinkelį
Daugiau kaip pusę (60 proc.) viso pasaulinio geležinkelio tinklo sudaro 1435 mm pločio geležinkelio vėžė, naudojama Europoje, JAV, Kanadoje, Kinijoje, Australijoje ir kitose šalyse. Pasaulyje ji populiariausia, todėl vadinama standartine vėže (taip pat tarptautine, europine arba Stefensono vėže – jos išradėjo garbei). Tokio pločio geležinkelį tarp Liverpulio ir Mančesterio pirmąkart 1830 m. nutiesė britas inžinierius Džordžas Stefensonas, o britų parlamentas netruko 1435 mm pločio geležinkelį paskelbti standartiniu.
Patogus susisiekimas ir ekonomikos augimas Europoje
„Rail Baltica“ – tai strateginis ir ilgalaikis tarptautinis projektas, apimantis geležinkelių infrastruktūros ir logistinės grandinės sukūrimą, orientuotą į kokybiškas keleivių susisiekimo bei krovinių vežimo paslaugas tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir kitų ES šalių.
Įgyvendinant bendrą ES aplinkosauginę strategiją iki 2050 m. perskirstyti krovinių gabenimą taip, kad geležinkeliams ir jūros transportui tektų ne mažiau kaip 50 proc. visų krovinių, tikėtina, jog „Rail Baltica“ geležinkeliu krovinių srautas ateityje smarkiai padidės.
Krovinių vežimas geležinkelio transportu yra perspektyvus dėl besiplečiančios konteinerių rinkos ir griežtinamų apribojimų jūros transporto degalų sieringumui.
Europos Komisijos tyrimo duomenimis, investicijų į transporto infrastruktūros projektus teigiamas poveikis ekonomikai ir darbo rinkai tęsis iki 2030 m. Planuojama, kad minėtos investicijos padės sukurti 10 mln. darbo vietų Europos Sąjungoje, o BVP augimas vien šioje srityje sudarys 1,8 proc.
Ekologiškas geležinkelių transportas
Pagerintas susisiekimas geležinkeliu turės ir aplinkosauginių pranašumų. Traukiniai, palyginti su kitu transportu, yra aplinkai nekenksmingi, nes išmeta mažiau anglies dvideginio, t. y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios skatina globalinį atšilimą.
„Rail Baltica“ taip pat sumažins transporto spūstis kelių tinkle, o tai gerokai sumažins teršalų išmetimą į atmosferą. ES įsipareigojo iki 2030 m. 40 proc. (palyginti su 1990 m.) sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą.
Žmonių ir gyvūnų apsauga
Įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ buvo atsižvelgta į vieną svarbiausių tikslų – padidinti eismo dalyvių saugumą. Įgyvendinant projektą įrengti viadukai, požeminės pėsčiųjų perėjos, įrengtos skirtingų lygių sankryžos, įdiegtos modernios signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos.
Kad būtų slopinamas traukinių keliamas triukšmas miestuose bei gyvenvietėse pastatytos sienutės. Siekiant užtikrinti saugų traukinių eismą ir apsaugoti laukinius žvėris, dvikelio geležinkelio linijos aptvertos tinklinėmis tvoromis.
Nuo Varšuvos iki Helsinkio
„Rail Baltica“ – sudėtingas ir ilgalaikis infrastruktūros projektas, kurio įgyvendinimas apima penkias šalis: Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją.
„Rail Baltica“ įgyvendinimas Lietuvoje suskirstytas į 3-is ruožus: Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Kaunas, Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos bei Latvijos valstybių siena.
2015 m. buvo nutiesta ir pradėta naudoti TEN-T geležinkelio transporto tinklo 1435 mm pločio europinės vėžės geležinkelio pirmajame ruože nuo Lenkijos–Lietuvos sienos iki Jiesios (Kauno). Šį ruožą planuojama modernizuoti iki 2026 m., kad keleivinių traukinių projektinis greitis siektų 249 km/h.
Rekonstruojamame Kauno geležinkelio mazge 2018 m. baigta ruožo Jiesia–Rokai rekonstrukcija. Šiuo metu baigiami darbai atkarpoje nuo Kauno iki Palemono, leisiantys sujungti Kauno intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“, taip pat rengiamas susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas Kauno geležinkelio mazgo plėtrai.
Toliau europinis geležinkelis nuo Palemono (Kaunas) bus tiesiamas link Latvijos.
Savo ruožtu Latvija „Rail Baltica“ geležinkelį savo teritorijoje ties per Rygą iki sienos su Estija, o estai – per Taliną iki jūros keltų linijos su Suomija. Planuojama, kad traukiniai iš Helsinkio bus perkeliami keltais, o ateityje keliamas dar ambicingesnis tikslas – sujungti abi šalis geležinkelio tuneliu po jūra.
Europinio geležinkelio atkarpa nuo Varšuvos iki Lenkijos ir Lietuvos sienos taip pat pradėta modernizuoti.
Pagrindiniai faktai apie „Rail Baltica“:
- Didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas istorijoje
- Skirtas keleiviams ir kroviniams vežti
- Suteikia įvairiarūšio ir daugiarūšio krovinio gabenimo galimybes
- Nekenkia aplinkai – varomas elektra, tad sukelia mažiau triukšmo ir vibracijos
- Keleivinių traukinių projektinis greitis siekia 249 km/val., o krovininių – 120 km/val.
- Apie 5,8 mlrd. eurų investicija regione
Projekto nauda skaičiais
- 16,3 mlrd. eurų – prognozuojama projekto socialinė-ekonominė nauda
- 6 eurai – tiek naudos atneš į projektą investuotas 1 euras
- 13 000 – tiek įgyvendinant projektą bus sukurta tiesioginių darbo vietų
- 24 000 – tiek įgyvendinant projektą bus sukurta netiesioginių darbo vietų
- 1,8 mlrd. eurų – tiek vertinama nauda dėl Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sumažėsiančios CO2 emisijos
- 2,4 mlrd. eurų – tiek vertinamas keleivių sutaupytas laikas keliaujant traukiniais
- 2,9 mlrd. eurų – tiek vertinamas sutaupytas laikas vežant krovinius