„Rail Baltica“ projektas užtikrins geresnį susiekimą su Vakarų ir vidurio Europa, tačiau pirmasis žingsnis – suplanuoti geležinkelio infrastruktūrą – nėra paprastas. Greitojo geležinkelio infrastruktūrai keliami aukšti tarptautiniai reikalavimai, kuriuos reikia suderinti lokaliai – su visuomenės ir gyventojų, kuriuos tiesiogiai palies būsima europinė vėžė, poreikiais.
„LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Justas Vyžintas pabrėžia: europinio standarto geležinkelis turi atitikti aukštus Europos Sąjungos ir NATO techninius reikalavimus. Be to, jis turi būti suderintas su jau esama infrastruktūra bei kitomis transporto ir inžinerinėmis sistemomis. Papildomai, turi būti išanalizuoti aplinkosaugos reikalavimai, poveikis gamtai, socialinei aplinkai ir, žinoma, ekonominiai aspektai.
„Visa tai turi būti suderinta ir pavirsti vieningu sprendimu, kuris atitiktų vienodai svarbius tiek techninius, tiek viešuosius interesus. Būtent dėl to dažnai sakome, kad pasirengimas statyboms užima didžiąją dalį, apie 70–80 proc., viso projekto, o pačios statybos įvyksta greitai“, – teigia J. Vyžintas.
Šiuo metu Lietuvoje jau atliktas teritorijų planavimas, poveikio aplinkai vertinimas ir patvirtinti beveik visi specialieji planai. Paskutinysis, kurį tvirtins Vyriausybė – ruožo Kaunas–Vilnius specialusis planas. Jį rengė architektūros ir inžinerinių konsultacijų įmonė „Sweco Lietuva“.
Pirminių trasos variantų – 17
„Sweco Lietuva“ vadovo Liudo Zalunskio teigimu, tokio pobūdžio ir masto projektų kaip „Rail Baltica“ planavimas – didžiulis iššūkis ir atsakomybė.
„Parengėme ne tik Kaunas–Vilnius teritorijų planavimą, bet ir planą nuo Jiesios (Kauno) iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, todėl galime palyginti: net ir to paties projekto planavimas skirtingose teritorijose gali turėti skirtingų uždavinių.
Ruožo Kaunas–Vilnius trasa yra išskirtinė, smarkiai apgyvendinta. Teritorijas aplink sostinę, Trakus, Vievį, Lentvarį, Kaišiadoris ir kitus miestelius teko planuoti atsižvelgiant į šalia esančią dabartinę vėžę, aplinkinę infrastruktūrą (kelius, dujotiekius, energetiką) ir ypač – gyventojus, tad priimti sprendinius tikrai nebuvo lengva“, – pasakoja „Sweco Lietuva“ vadovas L. Zalunskis.
Jis pamini svarbų techninį aspektą – traukiniui lekiant apie 249 km/val. greičiu geležinkelio posūkių spinduliai turi būti pakankamai dideli, kad posūkis būtų švelnus ir sklandus.
Be to, rengiant planą teko atsižvelgti ir į saugomas teritorijas, pavyzdžiui, Panerių geležinkelio tunelį ar Lentvario dvarą. Pasak pašnekovo, saugomų teritorijų negalima kirsti, jas būtina aplenkti, o tai padiktavo tam tikrus sprendinius.
„Tokie niuansai skatina ieškoti geriausių įmanomų sprendinių – Kaunas–Vilnius jungčiai buvome parengę net 17 pirminių trasos variantų, iš kurių liko 4 – jie buvo nagrinėjami dar detaliau. Kaštų ir naudos analizė parodė, kad optimalus variantas – tiesti trasą šalia jau esančios geležinkelio trasos“, – planavimo procesu dalijasi L. Zalunskis.
Išperkamas turtas – privaloma teisingai atlyginti
Vieni dažniausiai visuomenei kylančių aktualių klausimų – per kur bus tiesiama vėžė, kada ir kaip bus išperkamas turtas ir kaip jis bus įvertintas.
Pasak J. Vyžinto, tiek rengiant specialųjį planą, tiek dabar visuomenė yra informuojama apie būsimus veiksmus. Dalis bendruomenių – gana aktyvios, pačios domisi visais su „Rail Baltica“ susijusiais klausimais.
„Mūsų tikslas ir uždavinys, – kad kiekvienas gyventojas žinotų savo teises ir galimybes, todėl nuolat informuojame apie projekto eigą. Siekiame užtikrinti atvirą dialogą ir aiškumą visiems, kuriuos paliečia ar dar palies šis strateginis projektas“, – tikina J. Vyžintas.
„Trasos parinkimo stadijoje jautėsi itin aktyvus Trakų, Kaišiadorių miestų savivaldybių, taip pat gyventojų bendruomenių – Ramučių, Panerių – įsitraukimas. Tai džiugina – žmonės nėra pasyvūs, jiems rūpi, kaip bus atlyginta už sklypus, kurie patenka į specialųjį planą, aktyviai gina savo interesus. Mums tai padeda, nes galime išgirsti ir atliepti poreikius, atsakyti į kylančius klausimus, ypač tai visuomenės daliai, kuri anksčiau nebuvo susidūrusi su privačios žemės išpirkimu visuomenės poreikiams.
Šis procesas iš tiesų yra griežtai reglamentuotas įstatymų, kuriuose numatyti kompensacijos mechanizmai – t. y. už turtą privaloma teisingai atlyginti“, – primena L. Zalunskis.
Galutinės detalės numatomos dar specialiajame plane
Kitas aktualus klausimas gyventojams, kurį „LTG Infra“ ir „Sweco Lietuva“ atstovai susitikimuose su visuomene girdėdavo dažniausiai – apie garso lygį.
Nors šiuolaikiniai elektriniai traukiniai važinėja daug tyliau, privaloma paisyti higienos normų, kurios nurodo, koks garso lygis – įskaitant automobilių eismą ir miško ošimą – leistinas gyvenamojoje aplinkoje.
„Planavimas – įvairiapusis procesas, kurio metu turime pritaikyti ne tik inžinerines žinias, bet ir atsižvelgti į kitus privalomus aspektus: garso, vibracijos, sveikatos apsaugos reikalavimus, bioįvairovės, paminklų išsaugojimą ir kita. Tai, kaip būsima infrastruktūra veiks ir paveiks aplinką numatome dar planavimo etape – itin detaliame darbe“, – teigia „Sweco Lietuva“ vadovas.
Planavimo iššūkių tik padaugėja, nes greitojo geležinkelio projektai, kaip „Rail Baltica“, privalo atitikti ir aukštus Europos Sąjungos bei NATO saugumo, karinės infrastruktūros standartus.
„Visa tai daro greitojo geležinkelio infrastruktūros planavimą vienu iš sudėtingiausių ir daugiausiai koordinacijos reikalaujančių procesų infrastruktūros srityje“, – sako „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas J. Vyžintas.
Atmintinė: ką reikėtų žinoti gyventojams, kurių turtas patenka į suplanuotą „Rail Baltica“ teritoriją?
Sekite informaciją. Rekomenduojame stebėti projekto eigą ir sekti informacinius pranešimus „Rail Baltica“ projekto ir Susisiekimo ministerijos svetainėse.
Rinkite dokumentus. Gyventojams rūpi, ar laukdami statybų, jie gali remontuoti ar renovuoti savo būstą, aplinką, kitaip tariant, gerinti gyvenamąsias sąlygas. Taip, tačiau tuo pačiu rekomenduojame vesti patirtų išlaidų apskaitą ir kaupti jas patvirtinančius dokumentus (čekius, sąskaitas, kvitus). Tai padės efektyviau įvertinti turimą turtą, o kompensavimo procedūra vyks sklandžiau.
Kompensavimo mechanizmai. Žemės išpirkimo ir kompensavimo procesas prasideda po specialiojo plano patvirtinimo ir Vyriausybės nutarimo. Tik tada pradedamos oficialios žemės išpirkimo procedūros, atliekamas individualus turto vertinimas ir išmokamos kompensacijos. Kol nėra patvirtinto specialiojo plano ir Vyriausybės nutarimo, žemės savininkai gali laisvai disponuoti savo turtu. Visais atvejais gyventojai informuojami registruotaisiais laiškais.
Nekilnojamojo turto vertinimas. Jo vertė nustatoma atliekant individualų turto vertinimą, taikant ne mažiau kaip du turto vertinimo metodus, o atlyginama ta vertė, kuri yra didesnė.
Vertę turi visas turtas – tiek gyvenamasis namas, tiek sodas, želdiniai, pavėsinė ar nutiestas takas. Net ir nebaigus statybų, bet įsigijus statybinių medžiagų, savininkui atlyginama pagal sąskaitas, pagrindžiančias medžiagų įsigijimą.
Kilus daugiau klausimų, skaitykite „Dažniausiai užduodamus klausimus“ čia arba kreipkitės į projekto vykdytojus, kurie gali suteikti informacijos apie kiekvieno gyventojo konkrečią situaciją.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
