Vyriausybė šiandien patvirtino „Rail Baltica“ projekto Panevėžio geležinkelio mazgo vystymo planą. Vyriausybės sprendimu taip pat nutarta pradėti žemės išpirkimo visuomenės poreikiams procedūras, kurios, planuojama, truks iki 2027 m. pabaigos.
Pagal patvirtintą Panevėžio geležinkelio mazgo inžinerinės infrastruktūros vystymo planą vakarinėje miesto dalyje šalia esamo transporto mazgo, aplinkkelio, planuojama „Rail Baltica“ tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis. Numatyta, kad į šią stotį geležinkelio bėgiais per parą važiuos iki 4800 keleivių.
„Tarptautinė keleivinė stotis ir kita naujoji geležinkelio infrastruktūra teiks neabejotiną naudą visam Panevėžio regionui ir jo gyventojams. Sudėtingame šio „Rail Baltica“ mazgo planavimo etape vienas svarbiausių sprendinių planuojamoje Panevėžio geležinkelio mazgo teritorijoje buvo tiesiant europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ atkarpą Panevėžio apylinkėse išsaugoti visus 23 sodų bendrijoje „Šilas“ esančius gyvenamuosius statinius“, – sakė susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
Spalio pabaigoje viešame susirinkime visuomenei pristatyta Panevėžio geležinkelio mazgo infrastruktūros statybos ir eksploatavimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Kaip numatyta ataskaitos išvadose, planuojama ūkinė veikla sudarytų galimybes geriau išnaudoti viešojo transporto privalumus: leistų pritraukti daugiau keleivių važiuoti geležinkeliu, mažinti asmeninių automobilių naudojimą, išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, eismo įvykių keliuose tikimybę, kelionių iki Panevėžio trukmę.
„Planuojant Panevėžio geležinkelio mazgo infrastruktūrą, pagal daugiakriterę kaštų ir naudos analizę kaip duodanti didžiausią naudą buvo parinkta pirmoji alternatyva. Vėliau geležinkelio trasa buvo paslinkta, siekiant išsaugoti gyvenamuosius statinius. Parengiamuoju etapu užtikrinome geriausią Panevėžio pasiekiamumą ateityje“, – teigė „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Justas Vyžintas.
Šalia Gustonių numatyta nauja geležinkelio infrastruktūra: krovininė stotis, infrastruktūros priežiūros depas, krovinių terminalai, krovos ir karinės technikos aikštelės, taip pat rajono poreikius atliepianti regioninė keleivinė stotis.
Palaikymą tarptautinę „Rail Balticos“ stotį Panevėžyje numatančiai pirmajai alternatyvai jau anksčiau išreiškė Panevėžio miesto verslo taryba ir Panevėžio krašto pramonininkų asociacija. Jų vertinimu, „Rail Balticos“ Panevėžio geležinkelio mazgas sukurs reikšmingą pridėtinę vertę miesto ir regiono vystymuisi, o viešojo, privataus, nevyriausybinio ir kitų sektorių organizacijos pajus didelę teigiamą naudą spręsdamos darbuotojų ar naujų talentų pritraukimo bei išlaikymo klausimus regione.
Lietuvos teritorijoje iš viso numatytos trys „Rail Baltica“ tarptautinės keleivinės stotys – Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.
Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą liko patvirtinti tik paskutinį naujos geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius specialųjį planą. Numatoma, kad šis planas artimiausiu metu taip pat bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
