Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ Kauno ir Panevėžio infrastruktūros priežiūros depų žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimo ir įgyvendinimo darbus atliks „Kelprojektas“ ir „Atamis“. Gruodžio pradžioje Susisiekimo ministerija ir už geležinkelio statybas Lietuvoje atsakinga įmonė „LTG Infra“ su darbų laimėtojais pasirašė tai numatančias sutartis. Planuojamų darbų vertė – 620 tūkst. eurų (be PVM).
Pagal sutartis tiekėjai „Kelprojektas“ ir „Atamis“ turės atlikti visas reikiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras – parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, atlikti paimamo turto ar verslo vertinimą, organizuoti žemės bei nekilnojamojo turto išpirkimą, teisingai atlyginant savininkams ar naudotojams bei atlikti kitas susijusias veiklas.
„Infrastruktūros priežiūros depai yra svarbi tiesiamo europinio geležinkelio dalis, kadangi jie užtikrins kokybišką ir operatyvią visų „Rail Balticos“ ruožų techninę priežiūrą. Naujoji infrastruktūra yra ypatingai svarbi siekiant užtikrinti visapusišką geležinkelių logistikos krypčių pertvarką ir šalies transporto jungčių atnaujinimą iki aukščiausių standartų. Depų plėtra prisidės prie ekonominės ir socialinės naudos tiek Kauno, tiek Panevėžio regionuose – atvers naujų galimybių verslui bei kurs papildomų darbo vietų“, – sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
„Parengiamieji darbai bus pradėti jau gruodžio antroje pusėje. Pastaruoju metu vyko intensyvus paruošiamasis darbas – dėl darbų organizavimo buvo bendradarbiauta su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, buvo rengiami susitikimai su vertintojų asociacijomis, kadangi vienas svarbiausių uždavinių tiekėjams – tikslus turto vertinimas ir teisingas atlygis žemės savininkams“, – sako Dovydas Palaima, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas. Vyriausybė „Rail Baltica“ infrastruktūros priežiūros depų Kaune ir Panevėžyje infrastruktūros vystymo planą patvirtino birželio mėnesį.
Kauno infrastruktūros priežiūros depas bus statomas netoli Kauno rajone esančio Neveronių kaimo. Kauno depo teritorijos infrastruktūros plėtrai prireiks 25,5 ha teritorijos, didžioji planuojamos teritorijos dalis priklauso valstybei (25,33 ha). Preliminariai skaičiuojama, kad plane numatyti darbai kainuos 31,45 mln. eurų.
Panevėžio depas bus statomas netoli Panevėžio rajono savivaldybėje esančio Gustonių kaimo, jam numatoma skirti 94,2 ha teritorijos. Preliminari infrastruktūros depo bei kitų geležinkelio objektų įgyvendinimo kaina – 93,56 mln. eurų.
Numatoma, kad visuomenės poreikiams reikės paimti/išpirkti apie 130 žemės sklypų, kuriuose šiuo metu stovi 8 statiniai. Turto vertinimą atliks nepriklausomi turto vertintojai. Paimamų sklypų savininkai ir naudotojai bus informuojami apie kiekvieną projekto žingsnį.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Dažniausiai užduodami klausimai apie „Rail Balticos“ projektą – teritorijų planavimo ir žemės išpirkimo etapus: čia.